Virškinamieji fermentai užtikrina optimalią virškinimo procesų eigą. Paruoštame bei apdorotame maiste nėra natūralių fermentų, dėl to jis sunkiai virškinamas bei pasisavinamas. Net vartojant šviežią žalią maistą, virškinimas niekada nevyksta normaliai, nes augalai dažniausiai užauginti nualintoje dirvoje arba naudojant chemines trąšas ir pesticidus. Žmogaus organizmas sugeba gaminti fermentus dideliais kiekiais bei kaupti tam tikram laikui, taip užsitikrindamas normalią gyvybinę veiklą. Pagal tokių atsargų turėjimą arba neturėjimą galima spręsti apie žmogaus sveikatos būklę. Galutinis virškinimo rezultatas - kai angliavandeniai suskaidomi į monosacharidus (iš esmės į gliukozę), baltymai - į aminorūgštis, lipidai ir riebalai - į riebalines rūgštis ir gliceriną, nukleino rūgštys - į bazes, nukleozidus bei pentozes.
Šio proceso metu maistingosios medžiagos pro žarnyno sieneles patenka į kraujotaką, jau būdamos pasirengusios dalyvauti ląstelių metabolizmo procesuose, vykstančiuose atskiruose organuose bei audiniuose.
Norint išlaikyti organizme reikiamą fermentų kiekį, dažnai būtina vartoti jų papildomai maisto papildų pavidalu, pavyzdžiui, kaip asimiliatorių.
Asimiliatorius:
• padeda pasisavinti baltymus iš apdoroto ir net suvirškinto maisto;
• padeda išvengti alerginių reakcijų;
• ištirpina cholesterolio plokšteles bei vadinamuosius „bloguosius riebalus" (mažamolekulius lipoproteinus);
• neleidžia daugintis bakterijoms;
• gerina būklę esant anemijai;
• skaido ir tirpina šlapimo rūgštyje esančius kristalus;
• tiekia ląstelėms deguonį bei mikroelementus;
• didina leukocitų bei T limfocitų aktyvumą.
Asimiliatorius yra mažagrūdžiai smėlio spalvos milteliai, supilti į nedideles kapsules.